Gorges du Tarn - Ceuse
Nugi praėjo jau mėnuo kaip grįžom iš savo vasaros kelionės, bet parašyti taip ir neprsiruošiam. Kadangi Martynui prisiruošti turbūt dar sunkiau negu man, palengvinsiu aš jam dalią ir parašysiu pati.
Vasarinį vagabond’inimą pradėjom liepos 15 dieną. Skridom iš Vilniaus į Barseloną. Iškart nusileidus Marčius sulaukė netikėto skambučio iš darbo ir sužinojo, kad praleido progą apsilankyti Bangladeše. Bet per daug nenusivylė. Taigi iškart važiavom į Barseloną pas Agnę su Vida, nes jau buvo apie 23val., taigi tranzuoti nelabai patogu.
Ryte pasinaudoję hitchwiki patarimais, ištranzavom. Sekėsi tikrai gerai. Sutikom daug įdomių žmonių, pasiklausėm pasakojimų apie Burning Man‘ą ir įsirašėm jį į savo gyvenimo To do sąrašą. Dar pabendravom su vyru, kuris turi tikrai svarią priežastį imti tranzuotojus - viena belgė, kurią jis pavežė, dabar jo žmona :) Nu ir pavakary jau merkėm kojas Tarno upėj.
Deja, bet šįmet orai mus stipriai nustebino. Pernai dvi savaites kol buvom Gorges du Tarn’e nelijo nė karto. Šįmet - kiek buvom, tiek lijo. Be to, beveik visi sektoriai buvo uždaryti, pirmi boltai išsukinėti ir užkabintos plytos. Bet užtat susipažinom su vietiniu berniuku, kuris pats su draugais bolt’ina naujus maršrutus, taigi gavom pažiūrėti trasų, kurių dar guidebook’e nėra. Jis mums sakė kviesti kitiems metams visus lietuvius į Tarn’ą ir sakyti, kad bus naujas guidebook’as, naujas pigus kempingas ir šiaip bus labai gerai. :)
Gal kitais metais ir bus, bet šiais jau nusivylėm ir praleidę čia kokias 5 dienas, išvažiavom į Ceuse. Vėl tranzuojam ir vėl daug įdomių žmonių. Ceuse orai jau labiau palepino. Gyvenom šiais metais jau kempinge. Nu aišku vis tiek, kaip tikri lietuviai, truputį pacheat’inom. Leidom sau dvi nakvynes nusukti :) Daugiau laipiojom, truputį bėgiojom, daug skaitėm, daug čilinom, gėrėm vyną. Išbandėm naują žaislą - nook’ą - elektroninį knygų skaitytuvą. Visai rekomenduotume kelionėms tiems, kurie mėgsta skaityti, bet nemėgsta daug nešti ant pečių.
Martynas šįmet pralipo pirmą savo 7b trasą - Lapinerie. Aš nieko gero nepralipau, bet stengiausi pralaužti ledus bandydama jau ir šiek tiek neigiamų trasų. Vėl sutikom singapūrietį - visų draugą :)
Šiaip kelionę tikrai užskaitom. Pailsėjom, supratom, kad važiuoti laipiot smagiau pasitreniravus, nuotraukų beveik nedarėm, nes antrąkart buvom ten pat. Nu bet keletą jų galima rasti čia.