Gražios Ceredo uolos.

Vieną kartą jau čia buvom - rudenį, tik ką atvažiavę į Bolzano. Šįkart labai spontaniškai penktadienį vakare besikarstant ant campus board’o, sutikom Philippą ir sutarėm šeštadienį važiuoti į Ceredo.

Leidžiuosi nuo Cimici Civili - trumpa ir (man) sunki trasa.

Važiavom keturiese: Philippas, Mario, su kuriuo tik dabar susipažinom, Martynas ir aš. Viena mašina, keturi žmonės - ir pigiau, ir smagiau.

Philipas ir Mario ruošiasi lipti The Rings.

Mario sprendžia problemą.

Nors ir saulė nešvietė be perstojo, ir lynojo kartais, bet šįkart uolos patiko daug daug labiau. Atsiimu žodžiu, kad “savaitgaliui pats tas”. Svarstom gal ir kitą savaitgalį čia važiuoti. Lipom tiek, kiek jėgų užteko. 7 trasos, 8 lipimai. Beveik viskas daugiau ar mažiau neigiama. Uch, teko ir man pratintis, niekur nedingsi. Užtat važiuojant atgal, miegojau mašinoj.

Laura su naujom kelnėm stiprinasi.