Su Laura jau ilgai kurėm planą, kaip šią vasarą lipsim Chamonix. Pagal pirminę idėją turėjome važiuoti liepos mėnesį, tačiau dėl nelemto akmens kelionę teko atidėti į rugpjūčio pabaigą.

Iš Lietuvos pajudėjom su didele dėže įrangos ir turbūt dar didesniu ticklist’u (maršrutų, kuriuos norime pralipti, sąrašu), bet po atvykimo kitą dieną, pirmadienį, mus pasitiko po visą miestelį iškabinėti plakatai, įspėjantys laipiotojus, dėl neįprastai aukštų temperatūrų ir padidėjusios rizikos ant maršrutų (krentantys akmenys and shit) prieš lipant susisiekti su OHM, kur mus nuliūdino, kad daugelis mūsų suplanuotų maršrutų ar prisitraukimai prie jų yra “under bad conditions”.

Aklimatizaciją turėjome daryti ant vienos iš klasikų - Frendo Spur ant Aiguille du Midi. Nors ir mus perspėjo dėl blogų sąlygų, tačiau nusprendėme vis tiek jį lipti. Tą pačią dieną (pirmadienį) užsikėlėme keltuvu iki tarpinės stotelės iš Chamonix į Aiguille du Midi ir šiek tiek paėję maršruto pradžios stojom nakvynei. Naktį dundantys akmenys nuo Midi per daug neįkvėpę ir nusprendžiam leistis nepradėjus lipti maršruto.

Nusileidus sužinojome, jog ateina visiškai prasti orai - žemėjanti sniego riba, daug kritulių, žemos temperatūros. Dar spėjom išnaudoti likusį gero oro pusdienį lipant ant Barberine Sylvie Phobie (6c+, 250m, 9 pt).

Likusį laiką užmušinėjome bėgiodami po Chamonix trail’us ir sulaukę The North Face Ultra-Trail du Mont-Blanc starto nusprendėme judėti kur nors kitur (Bolzano) ieškoti geresnio oro (laukite kito įrašo).