Praeitą savaitgalį kombinavom keletą veiklų. Penktadienį-šeštadienį Innsbrucke vyko boulderingo Pasaulio Taurės etapas. Kadangi mums Innnsbruckas ne per toliausiai, tai planas buvo toks - šeštadienį vakare važiuojam pažiūrėti finalų, kažkaip kažkur pernakvojam ir sekmadienį palaipiojam kur nors Austrijoj.

Finalai buvo nė kiek nepadauginant įspūdingi. Nė kiek nenustebino austrų pergalė ir vyrų, ir moterų grupėse. Labai patiko turbūt šiais metais staigiai iškilusi britė Shauna Coxsey. Tikrai gražiai lipa. Ji pirmavo iki pat paskutinės trasos, kur dėl keleto klaidų lengvai užleido pirmą vietą Annai Stoehr. Patiko ir Rustam Gelmanov, visiškai nesunkiai flash’inęs trasą, kurios daugiau nė vienas finalistas nepralipo.

Po finalų vyko didelis “tūsas” (lietuviškai turbūt būtų gražiau “vakarėlis”, bet ne visai tiksliai apibūdintų). Mes su Martynu neužsibuvom, bet Vilimanto sulaukėm tik ryte. O tada tiesiai į Zillertal’į. Ten dar porą valandų pamiegojom ir ėjom lipt.

Laura ant Especially for you (7c)

Dalyvavom šeštadienį Climbo 2012 varžybose. Trumpai tariant, buvo sunkoka. Šiais metais dalyvauti buvo galima tik turint kažkokį Italijos laipiojimo federacijos numerį ar kažką pan. Aš kažkaip įsiprašiau ir be jo ir visai nenumačiau, kad dėl to varžybos kažkaip pasidarė rimtesnės.

Gražios Ceredo uolos.

Vieną kartą jau čia buvom - rudenį, tik ką atvažiavę į Bolzano. Šįkart labai spontaniškai penktadienį vakare besikarstant ant campus board’o, sutikom Philippą ir sutarėm šeštadienį važiuoti į Ceredo.

Leidžiuosi nuo Cimici Civili - trumpa ir (man) sunki trasa.

Jau savaitė kaip grįžom, bet įrašas kažkaip pats nepasirašo.. Reikia kažką daryti.

Taigi trumpai. Keletui dienų buvom išvažiavę į Slovėniją pažiūrėti į garsiąsias Osp/Mišja Peč uolas. Oras per daug nelepino, bet žadėjo daug blogiau. Savaitę prieš išvažiuojant tikrinom prognozes ir jau galvojom gal likti, bet grynas oras traukia, todėl nusprendėm važiuoti.

"Bomžiškos" Velykos :)

Penktadienį kokią 12val vakare skambina Eglė. “Nu tai lipam rytoj multi-pitch’ą?”. “Nu lipam.” Šeštadienį ryte gerai pamiegam, susirenkam žaislus ir važiuojam į Arco. Trise: Vilimantas, Eglė ir aš. Martyną teko palikti sirgti namie.

Savaitgalis ėjo, praėjo ir žiūrim jau kitas, o Vagabundos dar mūsų nuotykių neišvydo. Todėl trumpai apie praeitą šeštadienį. Ledkirčiai jau guli dėžėj, Spantikai spintoj, lauke +20 laipsnių, todėl keičiam juos į laipiojimo batelius ir važiuojam į Arco. Maršrutą išsirinkom greitai, persipiešėm rankom ant vargano popieriaus lapelio ir pirmyn. Penelope, VII, 6b+ (7 virvės).

Antra arba trečia virvė.

Savaitgalį antrą kartą bandėm užlipti Mistica kuluarą ant Torre Innerkofler, tačiau dėl aukštos temperatūros, didelio lavinų pavojaus ir ne to pasirinkto priėjimui kuluaro teko apie pietus pasukti atgal. Beeidami žemyn puikiai abu supratom, kad ledo laipiojimo sezonas jau pasibaigė. Iš viso nuo sausio mėnesio vidurio (kada parsiradome atgal į Bozen’ą po atostogų) iki dabar lipome 9 dienas, pralipome kiekvienas virš 30 top-rope’ų, 4 multi-pitch’us, kurių sudėtingumas svyravo nuo WI 3+ iki WI 5+, kas yra, mano galva, visai neblogai kaip pirmam rimtesniam sezonui. Prieš pradėdami lipti nusprendėme pasinaudoti Will Gadd patarimu - lipti kuo daugiau su viršutine sauga, kad galėtume atkalti techniką, o tik paskui imtis apatinės saugos (aišku su išimtim). Siūlau pasinaudoti šiuo patarimu ne tik ketinantiems pradėti laipioti ledu, bet ir praktikuojantiems - >10 top-rope’ų technikai atneš daugiau naudos negu 3 virvės užkaltom rankom bandant įsukti ledsriegį.

"F***, ne tas kuluaras". Pakeliui link Innerkofler'io.

Šį savaitgalį įtraukėm į savo laisvalaikį truputį socializacijos :) Penktadenio vakare - picos didelėj lietuvių kompanijoj, šeštadienį - slidinėjam su Auste Ultentalyje (Schwemmalm), sekmadienį - laipiojam ledais su Philipu Riva di Tures.

Šeštadienį buvo nereali diena. Švietė saulė, buvo šilta, šviesu ir šiaip gera nuotaika, nes man pirma atostogų diena ir ją leidžiame tinkamai. Martynas išbandė tikrus slidinėjimo batus (ačiū Vytautui) ir matom didelę pažangą jo slidinėjimo karjeroj. Ausį dar skauda :), bet zuikių visai nedaug pagavo.

Martynas - pizza, Austė - french fries.

Šiam savaitgaliui buvom suplanavę kai ką kito, bet orų prognozės sujaukė planus. Apačioj prognozavo -18C (ko paprastai niekad nebūna), taigi aukščiau gali būti ir -30C. Todėl ieškom, ką gero galima nuveikti žemai.

Cascata di Fontanazzo

Šįkart savaitgalis atėjo greičiau. Kadangi praitą kartą beveik reikėdavo laukti prie krioklių (arba gaudyti ledus iš viršaus), nes buvo labai daug žmonių, nusprendėm važiuoti penktadienį ir šeštadienį. O sekmadienį atiduoti skolą darbo savaitei.

Taip atrodo mano kambarys po ledinių savaitgalių.