Climbo 2012

Dalyvavom šeštadienį Climbo 2012 varžybose. Trumpai tariant, buvo sunkoka. Šiais metais dalyvauti buvo galima tik turint kažkokį Italijos laipiojimo federacijos numerį ar kažką pan. Aš kažkaip įsiprašiau ir be jo ir visai nenumačiau, kad dėl to varžybos kažkaip pasidarė rimtesnės.

continue reading →

Ceredo. Sugrįžimas.

Gražios Ceredo uolos.

Gražios Ceredo uolos.

Vieną kartą jau čia buvom - rudenį, tik ką atvažiavę į Bolzano. Šįkart labai spontaniškai penktadienį vakare besikarstant ant campus board’o, sutikom Philippą ir sutarėm šeštadienį važiuoti į Ceredo.

Leidžiuosi nuo Cimici Civili - trumpa ir (man) sunki trasa.

Leidžiuosi nuo Cimici Civili - trumpa ir (man) sunki trasa.

continue reading →

Velykos Slovėnijoj. Osp/Mišja Peč

Jau savaitė kaip grįžom, bet įrašas kažkaip pats nepasirašo.. Reikia kažką daryti.

Taigi trumpai. Keletui dienų buvom išvažiavę į Slovėniją pažiūrėti į garsiąsias Osp/Mišja Peč uolas. Oras per daug nelepino, bet žadėjo daug blogiau. Savaitę prieš išvažiuojant tikrinom prognozes ir jau galvojom gal likti, bet grynas oras traukia, todėl nusprendėm važiuoti.

"Bomžiškos" Velykos :)

"Bomžiškos" Velykos :)

continue reading →

Persephone arba Vilimantas tampa turistu

Penktadienį kokią 12val vakare skambina Eglė. “Nu tai lipam rytoj multi-pitch’ą?”. “Nu lipam.” Šeštadienį ryte gerai pamiegam, susirenkam žaislus ir važiuojam į Arco. Trise: Vilimantas, Eglė ir aš. Martyną teko palikti sirgti namie.

continue reading →

Penelope, VII, 6b+, Arco

Savaitgalis ėjo, praėjo ir žiūrim jau kitas, o Vagabundos dar mūsų nuotykių neišvydo. Todėl trumpai apie praeitą šeštadienį. Ledkirčiai jau guli dėžėj, Spantikai spintoj, lauke +20 laipsnių, todėl keičiam juos į laipiojimo batelius ir važiuojam į Arco. Maršrutą išsirinkom greitai, persipiešėm rankom ant vargano popieriaus lapelio ir pirmyn. Penelope, VII, 6b+ (7 virvės).

Antra arba trečia virvė.

Antra arba trečia virvė.

continue reading →

Ledo sezono pabaiga, mintys apie įrangą ir ateities planai

Savaitgalį antrą kartą bandėm užlipti Mistica kuluarą ant Torre Innerkofler, tačiau dėl aukštos temperatūros, didelio lavinų pavojaus ir ne to pasirinkto priėjimui kuluaro teko apie pietus pasukti atgal. Beeidami žemyn puikiai abu supratom, kad ledo laipiojimo sezonas jau pasibaigė. Iš viso nuo sausio mėnesio vidurio (kada parsiradome atgal į Bozen’ą po atostogų) iki dabar lipome 9 dienas, pralipome kiekvienas virš 30 top-rope’ų, 4 multi-pitch’us, kurių sudėtingumas svyravo nuo WI 3+ iki WI 5+, kas yra, mano galva, visai neblogai kaip pirmam rimtesniam sezonui. Prieš pradėdami lipti nusprendėme pasinaudoti Will Gadd patarimu - lipti kuo daugiau su viršutine sauga, kad galėtume atkalti techniką, o tik paskui imtis apatinės saugos (aišku su išimtim). Siūlau pasinaudoti šiuo patarimu ne tik ketinantiems pradėti laipioti ledu, bet ir praktikuojantiems - >10 top-rope’ų technikai atneš daugiau naudos negu 3 virvės užkaltom rankom bandant įsukti ledsriegį.

"F***, ne tas kuluaras". Pakeliui link Innerkofler'io.

"F***, ne tas kuluaras". Pakeliui link Innerkofler'io.

continue reading →

Dilema: slidės ar ledkirčiai?

Šį savaitgalį įtraukėm į savo laisvalaikį truputį socializacijos :) Penktadenio vakare - picos didelėj lietuvių kompanijoj, šeštadienį - slidinėjam su Auste Ultentalyje (Schwemmalm), sekmadienį - laipiojam ledais su Philipu Riva di Tures.

Šeštadienį buvo nereali diena. Švietė saulė, buvo šilta, šviesu ir šiaip gera nuotaika, nes man pirma atostogų diena ir ją leidžiame tinkamai. Martynas išbandė tikrus slidinėjimo batus (ačiū Vytautui) ir matom didelę pažangą jo slidinėjimo karjeroj. Ausį dar skauda :), bet zuikių visai nedaug pagavo.

Martynas - pizza, Austė - french fries.

Martynas - pizza, Austė - french fries.

continue reading →

Cascatta di Fontanazzo ir tas duslus ledo garsas, kurį girdžiu sapnuodama

Šiam savaitgaliui buvom suplanavę kai ką kito, bet orų prognozės sujaukė planus. Apačioj prognozavo -18C (ko paprastai niekad nebūna), taigi aukščiau gali būti ir -30C. Todėl ieškom, ką gero galima nuveikti žemai.

Cascata di Fontanazzo

Cascata di Fontanazzo

continue reading →

Sottoguda #2

Šįkart savaitgalis atėjo greičiau. Kadangi praitą kartą beveik reikėdavo laukti prie krioklių (arba gaudyti ledus iš viršaus), nes buvo labai daug žmonių, nusprendėm važiuoti penktadienį ir šeštadienį. O sekmadienį atiduoti skolą darbo savaitei.

Taip atrodo mano kambarys po ledinių savaitgalių.

Taip atrodo mano kambarys po ledinių savaitgalių.

continue reading →

Ilgai laukta Sottoguda

Laukėm, svajojom, taupėm, planavom ir pagaliau pradedam išnaudoti dar vieną Pietų Tirolio privalumą. Pirmą kartą gyvenime laipiojau ledu. Martynas jau ne pirmą, bet buvom apsvaigę iš laimės abudu.

Nakvynė.

Nakvynė.

continue reading →