Ceredo climbing

Pirmąjį savaitgalį nusprendėm važiuoti palaipiot. Kadangi ruoštis ir planuoti, ką lipsim, daug laiko neturėjom, tai išsirinkom Ceredo regioną netoli Veronos. Važiuojant nemokamais keliais, 140 km nuo Bolzano. Trumpai tariant, patiko. Ne Siurana, bet savaitgaliui pats tas. Labiausiai džiugina tai, kad norint palaipiot, dabar jau nebereikės laukti atostogų. Galima tai daryti kiekvieną savaitgalį. Nu bent jau tol, kol nėra sniego ir savaitgalių nepasigrobia slidinėjimas. Nakvynei susiradom didžiulę aikštelę pačiam Ceredo kaimely. Atradom, kad mūsų mašinoj galima labai puikiai išsimiegoti atlenkus galines sėdynes. Tai jau beveik laipiotojų autobusiukas, tik E9 lipduko trūksta, kad atitiktume šiuolaikinę madą :) Keletą nuotraukų galite rasti čia. Jei ką domintų, turim ir fotografuotą guidebook’ą. Galit kreiptis.


Paskutinis savaitgalis Lietuvoj, kelionė ir pirmos dienos Bolzano

Šįkart palikom Lietuvą jau ilgesniam laikui ir pradedam ilgesnį nuotykį. Įstojom abu su Martynu į Master of Computer Science Bolzano universitete. Taigi džiaugsimės kalnais dar bent du metus. Iš Lietuvos išvažiavom rugsėjo 12 dieną po nerealaus savaitgalio, kurio metu teko ir pabalėjinti už mamą, Saulę ir kitus draugus Vilniaus maratone, ir pajodinėti arkliais su Martyno sese Renata ir Daumantu. Šitas užsiėmimas labai teigiamai nustebino. Jau neatsimenu, kada tiek juokiausi. Marčius gavo tingų arklį ir, nors ir kaip jis jo prašė, kad vytųsi kitus, tas zovada nelabai norėjo šuoliuoti. Bet užtat paskui gavo pasėdėti ant Aro, kuris dalyvavo Tado Blindos filmavime. Nuotraukos iš jodinėjimo čia.

continue reading →

Šokam parašiutu

Šįmet gimtadienio proga gavu dovanų šuolį su parašiutu. Kadangi buvau išsisukus koją, tai nusprendėm šitą malonimą atidėti vėlesniam laikui. Grįžę iš Prancūzijos, paskaičavom, kad savaitgalių iki išvažiavimo į Bolzano jau ne tiek jau ir daug ir suplanavom šokti rugjūčio 20 arba 21 dieną.

Taip ir padarėm. Šeštadienį lijo, todėl šokom sekmadienį. Važiavom trise. Martynas, mano grupiokė Ieva ir aš. Daugiau nieko nepavyko prikalbinti. Nu bet patys kalti :)

O įspūdžiai sakyčiau super! Aišku norėtųsi daugiau kristi ir ilgiau skristi, bet pirmam kartui buvo Wow! Per instruktažą liepė iššokus skaičiuoti taip: 121, 122, 123, 124, 125, o tada pradėti jau kažką daryti. Bet aš prisiminiau gerą Draugų seriją, kai Ross’as ėjo į soliariumą, ir skaičiavau jo būdu, t.y. Mississippi 1, Mississippi 2 … Man tiko geriau negu Ross’ui :)

Dabar ir Martyno, ir mano Google paieškos istorijoj atsiranda tokie puslapiai kaip dropzone.lt, skydiving.lt, basejumping.lt ir pan. Pasvajoti juk galima…


Gorges du Tarn - Ceuse

Nugi praėjo jau mėnuo kaip grįžom iš savo vasaros kelionės, bet parašyti taip ir neprsiruošiam. Kadangi Martynui prisiruošti turbūt dar sunkiau negu man, palengvinsiu aš jam dalią ir parašysiu pati.

continue reading →

Adrenalinas po ilgo ir sėslaus laikotarpio

Po gana ilgo ir sėslaus laikotarpio pagaliau gavom progą pasisotinti nuotykių. Šįkart sugalvojom išnaudoti laisvą Mindaugo karūnavimo dieną ir, pasidarę ilgą savaitgalį, išbandyti laimę Tatruose. Pasiklausinėję Gedo patarimų, išsirinkom keletą maršrutų ir antradienį popiet palikom Žadeikos gatvę. Važiavom keturiese: Martynas, Martyno tėvai ir aš (Laura).

continue reading →